VYRAS ŠEIMOJE – TREČIA KOJA?
Pirmojo vaikelio gimimas poros santykiams įneša ne tik stebuklo momentą, bet ir užduoda nelengvą misiją – iš naujo susikurti tarpusavio ryšį. Moteris tampa nebe tik mylimoji, bet ir mama, taigi jai dėmesį reikia padalinti perpus. Psichologas, šeimų ir porų santykių konsultantas Ričardas Pabiržis sako, jog daugiausiai išminties šioje situacijoje turėtų parodyti vyras.
Psichologas Ričardas Pabiržis sako, kad pirmojo vaikelio gimimas poros santykiuose bene svarbiausias gyvenimo etapas - romantinė meilė pagaliau duoda vaisius. Nors šeimai dabar reikia ypač daug šilumos, atjautos ir užuovėjos, anot specialisto, jautriausias laikas – pirmi aštuoni mėnesiai.
SANTYKIAI PER ATSTUMĄ: KADA JUOS VERTA TĘSTI, O KADA GERIAU NUTRAUKTI? PSICHOLOGO PATARIMAI
Porą skiriantis atstumas santykiuose tampa tikru iššūkiu, bet, kaip ir visais atvejais gyvenime, lazda turi du galus. Ką atima ir ko suteikia santykiai per atstumą? Kada juos verta tęsti, o kada verčiau nutraukti? Apie tai – 15min GYVENIMO interviu su psichologu, porų ir šeimos santykių konsultantu Ričardu Pabiržiu.
– Kada poros lengviau išgyvena atstumą – santykių pradžioje ar kai jie trunka ilgą laiką?
– Vienareikšmio atsakymo negali būti – kiekviena istorija turi jai būdingą savitumą. Visgi, kai porą skiria atstumas santykių pradžioje, dažniausiai juos jungiantis pagrindinis elementas yra aistra, bendri ateities lūkesčiai, bendra santykių vizija. Priešingai, kai nutolstama, o santykiai jau yra nusistovėję ir turintys ilgesnę istoriją, porą labiausiai palaiko tam tikras susitarimas, bendra prasmė. Abu partneriai iš to pokyčio tikisi gauti ir asmeninės, individualios, ir bendros, jungiančios naudos. Pirmuoju atveju situacija yra švelnesnė. Aišku, įprastai santykių pradžioje poros tikisi, kad santykiai žingsnis po žingsnio skleisis ir pereis į kitą etapą, o jeigu nesulaukiama perėjimo į didesnį artumą, sutelktumą, kažkokių prasmių pasiekimą – santykiai natūraliai užgęsta. Tačiau jei jau esame kažką sukūrę, kalbame apie praradimą, o jį visada išgyvename žymiai sunkiau nei tam tikrų lūkesčių neišsipildymą. Sakyčiau, jog kai porą pradeda skirti atstumas santykiams trunkant ilgą laiką, tai tarsi žymi tam tikrą užgesimą, praradimą, netektį, skirtingai, nei atveju, kai porai tenka būti atskirai santykių pradžioje.
KAIP ATPAŽINTI SVEIKĄ ŠEIMĄ?
Bet kurios šeimos sėkmingą gyvenimą lemia aštuonios kertinės egzistencijos zonos, kuriose būtina atrasti balansą, teigia garsus XX amžiaus amerikiečių psichoterapeutas Carlas Whitakeris (1912-1995), reikšmingai prisidėjęs prie sisteminės šeimos psichoterapijos raidos.
Norint tinkamai suvokti šeimą, pasak C. Whitakerio, vertėtų ją įsivaizduoti kaip miestą. Žvelgiant iš šalies, jis atrodo aiškus ir suprantamas: aukštesnius ir naujesnius namus keičia keliaaukščiai ir jau ne vieną dešimtį metų skaičiuojantys pastatai, o tiesias ir plačias magistralines gatves papildo kreivi skersgatviai ir siauros gatvelės.
KALĖDŲ DOVANOS VAIKAMS: AR VISUS ATŽALŲ NORUS REIKIA IŠPILDYTI?
Nereikia nuo vaikų slėpti, jei brangiai dovanai šeimos biudžete nepakaks lėšų – tokioje situacijoje visuomet gelbsti dialogas, o bandančius išsisukinėti tėvus vaikai puikiai atpažįsta. Šeimos psichologas Ričardas Pabiržis teigia, kad kai kada itin brangiomis dovanomis tėvai išperka juntamą kaltę – tai signalas, kad santykiai su vaiku nėra geri.
Tėvai tikrai neturi pataikauti vaikams, net jei kalbama apie didžiąsias metų šventes, LRT.lt sako šeimos psichologas Ričardas Pabiržis. Pasak jo, tėvai savo atžaloms turi dovanoti tai, ką leidžia finansinės galimybės, be to, apie dovanas, jų kilmę ir atsiradimą reikia kalbėtis anksčiau, ne tik šventėms atėjus.
„Kalėdų dovanos neturi būti pataikavimas vaikui, tėvai neprivalo verstis per galvą. Aišku, yra tėvų, kurie iš anksto pradeda taupyti, planuodami vaikui brangią dovaną. Galbūt taip tėvai išperka juntamą kaltę, o tai jau signalizuoja ne itin gerus santykius“, – teigia psichologas.
KINTANTI ŠEIMOS DINAMIKA: KODĖL SAMPRATA „KARTU VISAM GYVENIMUI“ VEIKIA VIS REČIAU
Visi jaučiame vis greitėjantį ir kartais slystantį iš rankų gyvenimo pulsą. Matome ryškius to požymius mus supančioje aplinkoje, kai sparti technologinė pažanga ir kylanti gerovė keičia žmonių socialines, kultūrines ir vertybines normas. Mokslininkai jau kurį laiką mūsų išgyvenamą metą vadina pomodernybe arba postmodernizmo epocha. Kaip ši epocha keičia šeimą? Kokie nauji ženklai yra stebimi mūsų santykiuose vienas su kitu?
Kaip dažnai nutinka, teigiant kažką naujo, kritiškai įvertinama, o dažnai ir atmetama viskas, kas sena. Išgyvenę kraštutinumų kupiną XX a. su totalitarinėmis ideologijomis, pasauliniais karais ir revoliucijomis, žmonės privalėjo pasimokyti. Praeito šimtmečio pusiaukelėje, pirmiausiai Vakaruose, prasidėjo gilus pasaulėvaizdžio lūžis, žymėjęs daugumos iki tol vyravusių gyvenimo normų ir vertybių peržiūrą. Tai neišvengiamai atsiliepė ir šeimos sampratai. Šie procesai maždaug sutapo su Elvio Preslio ir „The Beatles“ išėjimu į muzikos scenas ir studijas. Vudstokas, gėlių vaikai, hipiai ir Paryžiaus studentai tarsi dar labiau pagilino tradicinės šeimos krizę. Lietuvoje šie procesai prasidėjo vėliau, todėl įvyko kur kas staigiau ir paliko dar daugiau neaiškumo.